| Current music: | Aphilas - Lifelong fiction |
= apie pavasarį. ne tik širdyje =
Sveikstu. Iš lėto, bet progresas yra. Rytoj po dviejų savaičių priverstinių atostogų atgal į darbą. Net nesuprantu, ar labiau pasiilgau darbo ir bendradarbių ar labiau tyngėsiu vėl keltis anksti ryte (nors prisiminus pastarosios savaitės nemigo naktis, kai naktį miegodavau maks. po 3 val., tai ką jau čia tas ankstyvas kėlimasis. svarbu kad nebūtų vėlyvo gulimosi :)) )
Sveikstu, pasikartosiu. Nes gydytoja šiandien taip sakė. Ir sakė, tai, kad aš antra savaitė kasdien geriu nuskausminamuosius yra NORMALIAI viskas. Hm. Nu nieko. Kai pasveiksiu BUČIUOSIUOS. DAUG. :)))
Lyrinis nukrypimas dėl to bučiavimosi. Man pavasaris visada (VISADA) asocijuojasi su bučiavimusi po žydinčiais kaštonais. Pamenu, dar jaunystėj išgirdusi gandą, neva jei pasibučiuosi su vaikinu po žydinčiu kaštonu tai ... bus viskas gerai :) Tai va va, aš kasmet vis bandau nusitempti ką po kaštonais, o jie (suprask, bernai) sako, nu ko tau ten po medžiais? ;|
Grįžtam prie ligų.
Išoperavo man anginą prieš beveik dvi savaites, jau. Taip taip, tokia čia ir operacija, sakysit jūs. Daugeliui tikriausiai ji dar vaikystėj išoperuota ir net be narkozės. Bet, gydytojai visi sako, kad vaikams ji labai greit ir neskausmingai sugyja, kai tuo tarpu nebevaikams.. ;/
Pati operacija tai juokas. Atsiguli ant operacinio stalo, pririša kojas (hm, tarsi aš spardytis ruoščiausi), bac i veną narkozę, skaičiuoju tyliai iki 5 ir atsijungiu. Sekantis momentas, jau girdžiu daktaro "nu kelkis" (tipo ko čia dribsai vidury dienos :D ).. o tada prasidėjo visi skausmai baisiausi, lašelinės (nes gi valgyt negalima buvo nieko pusantros paros) ir badymai visur kur įmanoma. Beje, atsibudus po narkozes man per skruostus riedejo ašaros (ir taip dar kokią valandą po to) ir buvo labai šalta tai visa drebėjau. Tokie tie pojūčiai ;)
Kadangi ligoninėj esu gulėjusi tik kai man buvo 4 metai (daugiau pamenu iš mamos pasakojimų, nei pati), tai ta patirtis ligoninėje visai įdomi pasirodė.. na bent jau sužinojau "stavkes" kiek "reikia" mokėti anesteziologui, kiek ir už kokią operaciją priklauso chirurgui ir kitas medicinos subtilybes irgi sužinojau. Beje, aš pati nemokėjau anei cento kyšių niekam. Šiek tiek baisu buvo nieko niekam nedavus (juolab, kad žinojau, kad kitos palatos kaimynės davė), bet kaip matote gyva ir sveika (na sveisktanti, tiksliau). Seselėms irgi nieko nedaviau, tai nuskausminamųjų tekdavo ropot pačiai iki jų punkto ir prašyti, kad suleistų.. bet čia jau smulkmenos :)
Maistas ligoninėje, toks netgi visai nieko. "valgyklinis" žinoma, bet kentėt galima :)
Tai va taip ir gyvenam. Pavasarėja :) Bučiuoooooootis nooooooriu! :)~
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
jolka) wrote,
